Atsidūrę naujame istoriniame atspirties taške ir susidūrę su vykstančiais pokyčiais pasaulyje, Kinijos ir Rusijos santykiai skamba nauja stipria „The Times“ nata su nauju požiūriu. 2019 m. Kinija ir Rusija toliau glaudžiai bendradarbiavo sprendžiant svarbias tarptautines problemas, tokias kaip Korėjos branduolinė problema, Irano branduolinė problema ir Sirijos klausimas. Palaikydamos sąžiningumą ir teisingumą, Kinija ir Rusija tvirtai palaikė tarptautinę sistemą, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos ir tarptautinė teisė, ir skatino pasaulio daugiapoliškumo ir demokratijos procesą tarptautiniuose santykiuose.
Tai rodo aukštą dvišalių santykių lygį ir ypatingą, strateginį ir pasaulinį dvišalio bendradarbiavimo pobūdį. Solidarumo ir koordinavimo tarp Kinijos ir Rusijos stiprinimas yra strateginis pasirinkimas, priimtas siekiant ilgalaikės taikos, vystymosi ir abiejų pusių atjaunėjimo. Tai būtina išlaikyti pasaulinį strateginį stabilumą ir tarptautinių galių pusiausvyrą, tarnauja esminiams abiejų šalių ir tarptautinės bendruomenės interesams.
Kaip sakė Kinijos valstybės tarybos narys ir užsienio reikalų ministras Wang Yi ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas nėra nukreiptas į jokią trečiąją šalį ir jo neprovokuoja ar trukdys jokia trečioji šalis. Jos impulsas nesustabdomas, vaidmuo nepakeičiamas ir perspektyvos beribės. Žvelgdami į ateitį, abu prezidentai sutarė surengti Kinijos ir Rusijos mokslo ir technologijų inovacijų metus nuo 2020 iki 2021 m., kad kartu sustiprintų nepriklausomus mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus.
Siekdamos novatoriškų inovacijų, abipusės naudos ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo, abi šalys toliau derins savo vystymosi strategijas, giliai integruos vystymosi interesus ir suburs žmones.
Ketvirta, auga antiglobalizacija ir izoliacionizmas
XXI amžiuje, iškilus Kinijai ir kitoms besivystančioms šalims, Vakarų šalių dominavimas ėmė drebėti. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, 1990–2015 metais išsivysčiusių šalių dalis pasaulio BVP sumažėjo nuo 78,7 iki 56,8 procento, o besivystančių rinkų dalis išaugo nuo 19,0 iki 39,2 procento.
Tuo pat metu neoliberali ideologija, akcentuojanti mažą vyriausybę, pilietinę visuomenę ir laisvą konkurenciją, nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos ėmė nykti, o juo paremtas Vašingtono konsensusas bankrutavo dėl pasaulinės finansų krizės. Šis didžiulis pokytis privertė JAV ir kai kurias kitas Vakarų šalis net pasukti atgal istorijos ratą ir imtis antiglobalizavimo politikos, kad apsaugotų savo interesus.
Paskelbimo laikas: 2022-11-28